Kviečiame kartu atrasti paveldo bei airiųjų vietas, kurias galima dar pamatyti Pariso gatvėse. Pasprukdami nuo ekonominės ir religinės persekiotojų priespaudos savo šalyje, daugybė airiųjų jau nuo XVI amžiaus vidurio pasiekė sostinę.
Nuo seno buvusio Airių kolegijos, vėliau pavadintos Airių kultūros centru, iki žaviąjį gotikos stiliaus koplyčią, ir nuo gausiai prekių išparduotuvės pasiūlos, kur galima įsigyti tradicinių airių kiltų, – atraskite Airijos vietas Paryžiuje!
Nepais Antano Pantheon bei irlandiškai kultūrine centru centre, išsidėsčiusiu istoriniame pastate, Irlandų aukštojo mokslo centre, dažnai vadinamu Irlandų kolegija, yra vienas svarbiausių miesto kultūrinių židinių. Šis centras veikia Paryžiuje nuo 1578 metų ir greitai tapo ironių bei studentų, pabėgusių iš savo šalies po anglikonų skilimo, rezidencijos vieta. Šis politinės ir religinės reformos etapas, kai Anglijos Bažnyčia nutraukė ryšius su popiežiaus autoritetu ir įvedė Reformą, atnešė ir krizes – abejos, vienuolynai ir monasteriai buvo naikinami airijoje, o katalikų kunigai ir studentai turėjo ieškotis naujų būdų mokytis užsienyje. Daug jų pasirinko kelionę iki Paryžiaus universitetų, kuriame galėjo tęsti religinius ir akademinius siekius.
1578 metais tėvas John Lee laiko pirmąją Airijos studentų bendruomenę Paryžiuje, įsikūrusią Montaigu kolegijoje. Po beveik šimtmečio, 1677 metais, Luisas XIV patvirtina raštu, kad airiųjų diasporai galima nuolat gyventi Lombardų kolegijoje. Šiame pastate išliko tik žymiųjų Airijos žmonių palaikai ir bažnyčia. Be to, ši bendruomenė gauna ir dosnias dovanas. Dar vienas laiko šuolis veda į 1769 metus, kai Laurence Kelly, tuo metu kolegijos prefektas, pasinaudojęs gautomis dovanomis, įsigyja prabangųjį namą Rua du Cheval-Vert. Jis vėliau pervadintas 1807 metais į Rua des Irlandais pagal Napoleono dekretą, ir jau nuo 1776 metų studentai kviečiami čia gyventi, kai atidaroma nauja įstaiga.
Grąžintas bendruomenei 1805 metais po to, kai per Francų revoliuciją buvo paverstas berniukų mokykla, daugiau nei šimtmetį tarp kitko buvo ligoninė per Prancūzų-Prūsų karą 1870 m., vėliau tapo prieglobsčiu Rytuose pabėgėliams, atvykusiems karo nuošalėse per Pirmąjį pasaulinį karą, o vėliau – amerikiečių kariuomenės prieglobstis Antrojo pasaulinio karo metais; prieš iki 1997 metų tapo lenkų seminarija kunigystės studentams, iš kurių dalis išliko nuo tremties, o viena iš jų – būtent būsimas popiežius Jonas Paulius II, – kuris čia buvo priimtas kaip seminaristas.
Nuo 1997 metų, kai jį įsigijo Airijos vyriausybė, buvęs Irlandų kolegijos pastatas tapo Airijos kultūros centru. Jo architektūra, sukurta architekto François Bélanger, pasižymi U formos planu, didelėmis tiekiamomis žaliosiomis erdvėmis ir varpine, o centras šiuo metu skatina airių kultūrą įvairiomis formomis – per kiną, dailę, teatrą, šokio ir muzikos renginius. Čia taip pat rasite multimedijų biblioteką, istorinę biblioteką, koplyčią, dvi parodų sales ir apie 40 kambarių, kuriuose šiandien apsistoja keliaujantys ar reziduojantys menininkai bei airių studentai.
Skirta Šv. Pernui, Airijos globėjui, Šv. Perniko koplyčia buvo pastatyta Airijos kolegijoje, kuri dabar yra Airijos kultūros centras. Gotikinio stiliaus koplyčioje saugoma Mergelė Marija su Kūdikėliu, gausybė ornamentinių detalių, XIX amžiaus pradžioje įrengtas laiptelis ir paveikslas, vaizduojantis Airijos Šventąjį Perniką, kovojantį su gyvatėmis. Tačiau jos tikroji architektūrinė išskirtinumas slypi seantų išdėstyme: vietoj įprasto veidrodinio pietų krypties, ji nesimėto į šį pusę, o žiūri vienas į kitą. Sekmadieninė mišios vyksta anglų kalba, o šiltuoju metų laiku organizuojami populiariosios ir folklorinės muzikos koncertai.
Aukštai aukštyn virš architektūriškai išskirtinės paminklinės bibliotekos, jos mediniai lentynos slepia beveik 8 000 anglų, prancūzų, lotynų ir airių kalbomis išleistų knygų, apimančių filosofiją, teologiją, istoriją, geografiją ir muziką. Daugelis jų datuojami nuo XV iki XIX amžiaus. Tarp jų išsiskiria flamandiškas psalmių rinkinys, sukurtas Brugge apie 1500 metus, ir įrėmintas vitrinoje. Nors dažniausiai skirtas tyrėjams, šią biblioteką kartą per mėnesį atveria ir plačiajai visuomenei.
Jungtinės Karalystės rašytojas Oscar Wilde per savo gyvenimo paskutinius trejus metus praleido Paryžiuje. Ant Paryžiaus šventojo Lachaise kapinių, palaidojimo vieta, kuri nuo 1900 metų priklauso istorijos paminklų sąrašui, yra tapusi piligrimų vieta daugybei turistų. Jos aukštą ir įspūdingą skulptūrą, vaizduojančią sparnuotą sfinksą, kurioje saugomi jo mylimojo Roberto Roso pelenai, remiasi į šią kapo vietą ir laikui bėgant tapo papuošta trupinių lūpdažiu paliktų buvusiosios ir įsimylėjėlių, tyrinėjančių rašytojo romantišką išraišką, palikimų.
Norėdami dar giliau pažinti ryšius tarp Oscar Wilde ir sostinės, leiskitės pažinti žymųjį dandy Paryžiuje!
Jei norite geriau pažinti anglo-saksonų literatūrą, pasukite link Smith & Son knygynėlio, įsikūrusio Rivoli gatvėje. Su daugiau nei 70 000 angliškai leidžiamų knygų šioje vietoje susitinka tikri literatūros entuziastai, čia rasite anglų autorių, tačiau ir rašytojų kūrinių, daug žurnalų, žaidimų, DVD bei garso knygų, tinkamų įvairaus amžiaus lankytojams. Jamesas Joyce’as, Oskaras Vaildas, Samuelis Beketas ir Williamas Butleris Yeatsas neliks jums nežinomi jau niekada.
Labai tikėtina, kad jei paprašytume Jūsų įvardyti tris žodžius, kurie asocijuojasi su Airija, žodis „kilt“ lengvai išsprūstų iš Jūsų lūpų. Ir Jūs teisus, nes kiltas yra ne tik Škotijos, bet ir Airijos simbolis! Šiomis dienomis airiai vis dar dėvi kiltus, ypač tradicinėse šventėse. Ilgas vilnos audinys su tartano raštu, apsukamas aplink juosmenį, turi savą specialią parduotuvę Paryžiuje.
„Kiltų namai“ 14-ajame rajone — vietoje, kur smalsuoliai ir entuziastai gali aptikti daugybę Škotijos ir Airijos kiltų, taip pat bretono tartanų ir aksesuarų, kaip kaklaraiščiai, diržai, segtukai, kardai, sporranai — mažos kuprinės, nešiojamos ties juosmeniu — ir net... dudų!
Airlineiškas parduotuvė Paryžiuje – tai be abejonės Comptoir Irlandais, įsikūrusi 11 ir 13 rajonuose. Abi adresai siūlo daugybę kilogramų ir daiktų, pagamintų Airijoje: nuo 100 % merino vilnos megztinių, šalio, pledų, skrybėlių, namų apyvokos tekstilės; taip pat ir maisto produktų – džemų, padažų – ir gėrimų – viskio, alaus, sidro, arbatos. Tiems, kurie mėgsta regbį, čia galima įsigyti marškinėlių, polos ir ovalių kamuolių.
Kalbant apie , neįmanoma nepaminėti whiskio! Whiskio namuose, įsikūrusiame Tiquetonne ir d'Anjou gatvėse, rasite daugiau nei 2000 rūšių šio populiaraus gėrimo, įskaitant platų pasirinkimą airiškų whiskių, kurios paprastai būna mažiau rūdytos nei jų škotiški kolegos. Jei mėgstate skirtingus skonius, čia tikrai rasite ką išsirinkti.




Norėdami dar giliau pažinti airių kultūrą, kodėl nepabandžius tobulinti savo šokių ar muzikos įgūdžių? Airių draugija Paryžiuje visus metus siūlo airių seto šokių pamokas – tai populiariausias airių šokių grandas, atliekamas keturių porų grupe su tradicinės airių muzikos garsais. Taip pat organizuojamos įvadinės pamokos į keltų muziką, kurioje fleita, bodhran, mandolīna ir skrybėlė išskirtinai švenčių karaliai.
Daugiau informacijos
Straipsnio viršuje esantis paveikslėlis: ©Mbzt







































