Britų fotografas Martin Parr mirė šeštadienį savo namuose Bristolyje, vakarų Anglijoje. Nuo 1994 m. Magnum Photos agentūros narys mirė nuo mielomos, hematologinės vėžio formos, diagnozuotos 2021 m. gegužę, nors jo fondo atstovai tikslios mirties priežasties nenurodė. Jo mirtis žymi daugiau nei penkiasdešimties metų karjeros pabaigą, per kurią jis revoliucionizavo dokumentinę fotografiją, įnešdamas į ją humoro, spalvų ir socialinės kritikos.
1952 m. gegužės 23 d. Surreyje gimęs Martin Parr fotografijos paslaptis atrado dėka savo senelio, kuris buvo aistringas fotografas. Baigęs Mančesterio universitetą, 1970-aisiais jis pradėjo fotografuoti juodai baltai, sekdamas to meto didžiųjų meistrų, tokių kaip Henri Cartier-Bresson, pavyzdžiu. Tačiau labai greitai jis išsiskyrė, pradėjęs fotografuoti spalvotai ir sukūręs unikalų stilių, kuris tapo jo vizitine kortele. „Kai išbandžiau spalvotą fotografiją, daugiau niekada nebegrįžau prie juodos ir baltos“, – pasakojo jis 2022 m.
Jis išgarsėjo 80-ųjų viduryje su „The Last Resort“ – viduriniosios klasės atostogautojų nuotraukomis iš Braitono, su žuvies ir bulvių traškučiais, raudonais nuo saulės odos maudytojais ir mugėmis. Ši serija pranašauja jo būsimą kūrybą su blykstės naudojimu net lauke, dideliais planais ir reklamos įkvėptomis sodriomis spalvomis. Saulės nudažyti raudoni kūnai, kepurėmis pasipuošę sodo vakarėliai, pramoninis maistas: fotografas paverčia banalius dalykus socialinės stebėsenos medžiaga.
„Aš myliu ir nekenčiu Angliją tuo pačiu metu“, – sakė jis po „Brexit“ 2016 m. Ši ambivalencija persmelkia visą jo kūrybą. Serijose „Small World“, „The Cost of Living“ ar „Common Sense“ jis švelniu ir kartu žiauriu žvilgsniu nagrinėja masinį turizmą, vartotojiškumą, britų visuomenę ir jos kodeksus. Jo nuotraukos, kuriose turistai bando sulaikyti Pizos bokštą arba japonai susibūrę dirbtiniame paplūdimyje, apkeliavo visą pasaulį.
Paryžius dažnai priimdavo britų fotografo darbus. Ypač prisimenama jo paroda apie Airiją Airijos kultūros centre 2022 m., serija „Foodographie“ Beaugrenelle 2018 m. arba paroda „Fashion Faux Parr“ Île Saint-Louis 2024 m. Neseniai, 2023 m. „Quai de la Photo“ surengta paroda „Life's a beach“ leido paryžiečiams susipažinti su jo kandžiu žvilgsniu į masinį turizmą.
Tačiau jo karjera nebuvo tiesi. Henri Cartier-Bresson iš pradžių prieštaravo jo įstojimui į „Magnum“, bet vėliau pakeitė savo sprendimą. „Mes priklausome dviem skirtingoms saulės sistemoms – ir kodėl gi ne?“, galiausiai parašė jis Parrui. Pastarasis nuo 2013 iki 2017 m. vadovavo prestižinei agentūraiir prisidėjo prie jos modernizavimo. Henri Cartier-Bresson fondas buvo pasiūlęs 2022 m. surengti abiejų menininkų susitaikymo parodą.
Martin Parr, kuris mieliau fiksavo kasdienybę nei lankėsi karo zonose, tapo tikru šiuolaikinės visuomenės antropologu. Jis išleido simbolinius kūrinius ir įkūrė Martin Parr fondą, skirtą remti šiuolaikinę dokumentinę fotografiją. Jis yra didelis neįprastų daiktų ir fotografijų knygų kolekcionierius, turintis daugiau nei 50 000 nuotraukų archyvą.
Nuo 2026 m. sausio 30 d. jis bus retrospektyvos „Global Warning“ centre Jeu de Paume muziejuje Paryžiuje. Ši paroda, kuri truks iki 2026 m. gegužės 24 d., surinks apie 180 kūrinių, apimančių daugiau nei penkiasdešimt metų kūrybos. Ji siūlys iš naujo pažvelgti į jo kūrybą per planetos disbalanso ir mūsų gyvenimo būdo nukrypimų prizmę: masinio turizmo bjaurystes, automobilių dominavimą, technologinę priklausomybę, vartotojišką frenazį.
„Mes visi esame per daug turtingi ir vartojame per daug“, – lapkričio pradžioje interviu, skirtame jo vizualinės autobiografijos išleidimui, pastebėjo fotografas. Ši aštri lucidumas, sumaišytas su humoru ir socialine kritika, ir toliau įkvėps ateities fotografų kartas. Su Martinu Parru išeina iš gyvenimo unikalus balsas – menininko, kuris sugebėjo paversti mūsų įprastinius įpročius socialiniu veidrodžiu.
