Laikomi vienu iš alternatyvaus metalo pradininkų, Deftones ir toliau mus žavi, jau daugiau nei trisdešimt metų nuo pirmojo albumo išleidimo. Tai įrodo naujausias leidinys, kuris pasirodė rugpjūčio 22 d. – „Private Music“. Dešimtasis studijinis kaliforniečių grupės albumas „Private Music“ parodo, kad komanda vis dar turi ką pasiūlyti, – tai patvirtina tokie galingi ir efektyvūs kūriniai kaip „My Mind Is a Mountain“ ar „Milk of the Madonna“.
Taigi, norėdami tinkamai apginti šį albumą, Deftones pasirodė vieni iš geriausių idėjų – vėl pradėti koncertuoti Europoje ir pirmiausia... Paryžiuje! Pažymėtina, kad paskutinį kartą Deftones koncertavo Paryžiaus salėje 2017 metais. Tą pačią vasarą amerikiečių grupė užkariavo Olimpiškąjį stadioną. Po beveik devynerių metų, ši grupė vėl grįžta į savo paryžiečių gerbėjų mėgstamą vietą ir pasirenka apsistoti Adidas Arena. Nenuostabu, kad bilietai buvo išgraibstyti akimirksniu, vos tik jie pateko į parduotuvę. Šį 2026 m. sausio 29 d. sporto arena šiauriniame sostinės pakraštyje jau pilnutėlė. Dauguma gerbėjų – tarp jų labai jauni – susirinko ir vaikštinėja salės koridoriuose ketvirtadienio vakarą apie 19:45. Kiti laiko savo kantrybę ir stovi ilgosiose eilėse prie įvairių merchandisingo stendų, tikėdamiesi įsigyti vieną iš grupės marškinėlių, kurių kaina – 45 eurai.
Po dviejų pirmųjų pasirodymų galiausiai, 21:42 val. Deftones užlipa ant scenos. Scenografija yra minimalistinė – trys kilimėliai ant grindų, keli laipteliai tarp klavišų ir būgno, kuriuos vėliau naudos Chino, didelis ekranas scenos fonas ir daugybė apšvietimo, įrengto ant grindų, šonų bei pakabintų virš scenos. Žiūrovai, jau įkaitę po Denzel Curry pasirodymo, pakeri susidomėjimą, kai pasirodo Chino Moreno. Žiūrovai dozė aukštumų, stojasi iš vietų ir visą vakarą liks stovėti, lydėdami muziką iš širdies.
Ir Deftones pradeda energingai su kūriniu "Be Quiet and Drive (Far Away)". Greitai į sceną įsitraukia dainininkas, šokinėdamas ir lėtai žingsniuodamas. Su sportinėmis kojinėmis, trumpu marškinėliu ir kelnais, rodančiais balto sportinio ilgojo čiurliojo kojines, Chino Moreno nesistengia atsainiai žiūrėti į sceną ir drąsiai lipa ant garso pultų. Nors jam 52 metai, Deftones lyderis atrodo kaip tikra energijos užtaisas. Nors mikrofonas yra laidinis, jis nesibijo visur vaikščioti ir judėti per sceną. Greitai po to, grupė tęsia su "locked club". O čia ant ekrano ima judėti gyvi zazurai, matomi ir albumo viršelio piešinyje. Iš to galima suprasti, kad kaliforniečių grupė savo pasirodymo metu keis senus hitus ir naujas dainas, kupinas energijos.
Geras "ecdysis", kartu su neišsemiama ir užkrečiančia "Diamond Eyes" bei "Rocket Skates", skamba šokių salėje Adidas Arenoje. Kaskart energinga pasirodymą demonstruoja Chino Moreno. Vokalistas nes usiimuosi tikrąsias katarsines kurios, įtampą išreikšdamas keliais šauktais ir gniauždamasis į durklą. Ką galima sakyti? Deftones lyderis yra visų dėmesio centru. Sunku gitaristui Stephen Carpenter ar būgnininkui Abe Cunningham įsilieti į šį žavų ir charizmatišką pasirodymą, kai dėmesio centre – Chino.
Po to prasideda "Digital Bath", išskirtinis singlas "my mind is a mountain", patekęs į naujausią albumą, toliau kita itin žavinga daina – "Rosemary", o taip pat ir "infinite source", kol ilgai ir kruopščiai rodomi judantys vaizdai. Chino Moreno pasinaudoja keliais akimirkomis, kad pakeistų sušlapusią palaidinę ir pasirinktų balta marškinėlį, taip pat pasisveikintų su publika ir padėkotų, kad jie čia yra. "Viskas gerai, ar jums patinka vakarėlis?", – sako jis, sukeldamas euforinius šūksnius iš minios ir žiūrovų tribūnų. Atmosfera dar labiau pakyla, kai pradeda skambėti "Change (In the House of Flies)". Su gitara rankose, Chino įkaitina publiką, kuris sukuria linksmų pogų. Už jo, ekrane kyla ryškiai oranžinis saulėtekis, kuris pamažu pasiekia įkarštį, kai baigiasi dainos fragmentas.
Pasirodymas tęsiasi su nerimsta energija, skambant "Genesis" ir "milk of the madonna", parodant Deftones kūrybinį arsenalą ir įvairovę.
Maitinant maždaug 1 valandą ir 15 minučių, Deftones palieka sceną, tik sugrįžti su galingu bisu. Po „Cherry Waves“ gerbėjai ima ria Americanuje, kai pirmieji garsai nuaidi iš sprogstančio „My Own Summer (Shove It)“. Nenuostabu – gerbėjai džiaugiasi, kūnai liejasi iš energijos, o jų šokiai tampa negalintys būti suvaldyti, žaidžiant šiame 1997 metų hit. Šis kūrinys mus visiškai sukelia, atrodo, kad niekada nesensta. Ir dar rimtesnį įspūdį palieka senesnė daina, „7 Words“ (1995), kuria Deftones užbaigia beveik pusantros valandos pasirodymą, įrodydami, kad juo vis dar galima pasikliauti – net po daugiau nei 30 metų nuo jų susikūrimo. Vienintelis nusivylimas – nei vieno kūrinio iš albumo „Deftones“, atlikto šį ketvirtadienio vakarą Adidas arenoje. Norėjome išgirsti, pavyzdžiui, „Minerva“ ar „Hexagram“, – tikėjomės, kad bus daugiau malonių staigmenų.
Priminimas:
