Architektūros pasaulis šiandien neteko vieno iš drąsiausių savo veikėjų. Frankas Gehry, vizionierius architektas – kanadietis pagal kilmę, amerikietis pagal širdį – mirė 2025 m. gruodžio 5 d. Santa Monikoje, sulaukęs 96 metų, po trumpos kvėpavimo takų ligos.
Ilgą laiką žinomas kaip Frankas Goldbergas, gimęs Toronte 1929 m., Gehry savo pašaukimą ištobulino Kalifornijoje, baigęs studijas Pietų Kalifornijos universitete. Jo karjera, kuri pradžioje buvo kukli – socialinis būstas, prekybos centrai – padarė spektakulinį posūkį, kai jis savo namuose išdrįso pertvarkyti bungalą į gyvenamą skulptūrą. Šis drąsus žingsnis pažymėjo subversyvios ir išlaisvinančios kūrybos pradžią.
Legendomis tapo jo pastatai-monumentai, skulptūriniai kūriniai. Kas galėtų pamiršti Guggenheimo muziejų Bilbaoe – su sklandžiomis ir lengvomis linijomis, kuris sukėlė garsųjį „Bilbao efektą“, pakeitė miestą ir įkvėpė kartas architektų visame pasaulyje? Arba Walt Disney koncertų salė Los Andžele, metalo ir linijų šventovė, spindinti kaip skulptūra Kalifornijos saulėje. Nepamirškime ir Louis Vuitton fondo Paryžiuje – įrodymo, kad jo drąsa peržengė žemynų ribas.
Tačiau Gehry – tai ne tik įspūdingi pastatai. Tai formos ir technikos revoliucija: jau 1980–1990 m. jis įvertino 3D programinės įrangos potencialą ir architektūrą perkelė į naują erą, kurioje iki tol neįsivaizduojamos formos galėjo būti suprojektuotos... ir pastatytos.
Be bokštų, muziejų ir koncertų salių, jis iš tiesų iš naujo apibrėžė, kas gali būti pastatas – gyvas objektas, meno kūrinys, metalo ir šviesos svajonė, pakibusi virš miesto dangaus. Šiandien jis palieka ne tik savo kūrinius, bet ir būdą mąstyti apie erdvę, medžiagą, emocijas.
Šiandien, nors Frank Gehry jau nėra tarp mūsų, jo kuriamos kreivės šoks dar šimtmečius.
Šiame puslapyje gali būti dirbtinio intelekto padedamų elementų, daugiau informacijos čia.
