Įsibėgėjus žiemos sezonui ir užšalus ežerų paviršiams, įvairiais keliais nusidriekia sniegas, daug žmonių klausiasi: ar žuvys išgyvena? Atsakymas yra ramus: taip, tik esant tam tikroms sąlygoms.
Vanduo ant paviršiaus užšąla, nes didžiausia tankio reikšmė pasiekia būtent 4 °C. Šaltoji vandens dalis lieka aukščiau ir užšąla, o giluminis vanduo išlieka skystas. Po ledu temperatūra išlieka stabili – dažniausiai tarp 2 ir 4 °C. Ši stabilumas leidžia žuvims sulėtinti medžiagų apykaitą ir pradėti žieminį hibernacijos periodą, iš tiesų – vandens miego.
Žuvys beveik sustingsta – jos sunaudoja labai mažai deguonies ir beveik nevalgo. Vietinės rūšys, tokios kaip kuojos, pliskės, lydekos ir bedrunės, puikiai prisitaikė prie tokių sąlygų. Sniegas ir ledas tiesiogiai nepaveikia žuvų, nes jos gyvena po ledo sluoksniu, vandenyje, kuris lieka skystas.
Pagrindinė žiemos grėsmė nėra šaltis, o mirties pasekmės po ledu. Storas ledas ir sniego sluoksnis užkemša šviesą, trukdydamas vandens augalams vykdyti fotosintezę. Tuo pačiu metu organinės medžiagos suardo deguonį. Tokiose sąlygose, ypač mažose, negiliausiuose tvenkiniuose (iki 60–80 cm) arba labai tapusuose, su lapais ir dumbliais, gali įvykti žieminė žūtys.
Sekdami šiais paprastais patarimais, savo žuvims užtikrinsite saugų žiemojimą šaltyje užantirinėse tvenkinyje.
Šiame puslapyje gali būti dirbtinio intelekto padedamų elementų, daugiau informacijos čia.
